Bernardinų socialinių paslaugų centras

Savanoriška veikla

2011-09-07  Bendravimas

 „.. dorovė pasireiškia kaip ypatinga žmonių bendravimo forma, apimanti vertybinį santykį su socialine aplinka, visuomene ir pasauliu. Bendravimas, doroviškai įprasmintas, - tai ne tik savitarpio supratimas, informacijos apie tas vertybes, kuriomis gyvena žmonės, perdavimas, bet ir bendras jos išgyvenimas.“ Žemaitis V.

Bendravimas, tai ne tik priemonė susipažinti, bet ir naujo pradžia. Joks darbas, draugystė, meilė nėra įmanomi be nuolatinio bendravimo, vienas kito pažinimo. Benraujant žmogus atsiskleidžia, parodo savo vertybes, parodo save tokiu, koks jis yra iš tikrųjų. Tačiau kaip bebūtų, bet mums sunkiai sekasi bendrauti formalioje aplinkoje, jaukiau jaučiames bendraudami neformaliai. Būtent todėl mūsų savanoriai ankstu šeštadienio rytą susirinko prie Bernardinų socialinių paslaugų centro..ir išvažiavo į kelionę.
Šeštadienis buvo ypatingas ne tik dėl to, kad buvo saulėtas ir šiltas, bet ir todėl, kad buvau tarp ypatingų žmonių. Savanoriauti pradėjau visai neseniai, todėl buvau tik keliuose susirinkimuose ir tik kelis kartus mačius visus savanorius. Jaudinausi, nes juk nieko nepažinojau iš arti, net vardų visų neatsiminiau. Bet štai mes kelyje į nuostabų gamtos kampelį – Jalovę, Šv. Jono vaikų bendruomenę. Pirmas vaizdas, kurį pamačiau – nuostabaus grožio gamta. Tą akimirką pasijutau pakilėtai, dingo visos baimės, jaudulis ir liko tik netelpantis krūtinėje džiaugsmas.
Taigi, atvažiavę visų pirma susipažinome su namo gyventojais: su Karoliu ir jo globojamais vaikais išgėrėme arbatos ir išsiruošėme grybauti. Taigi, aš, Titas, Mindaugas, Loreta, Irena, Karolis, Saulė, Gintarė, Skaistė, Tautvydas ir žavingoji Sima išsiruošėm į mišką. Kiek ten laiko prabuvome, net neįsivaizduoju, bet žinau, kad grįžau paskutinė..o grybų? Na, nedaug jų buvo, bet sudėjus viską į kruvą gavosi nemažai. J  Maloniai pavargę po grybavimo pradėjome ruoštis pietums ir užkurianome šašlykinę. Ir tą akimirką, kai visi pavargę, alkani, bet laimingi susėdome prie stalo – supratau kokią dovaną man Dievas suteikė leisdamas susitikti kelyje šiuos žmones.
Po sočių pietų ėjome pasigrožėti arkliais. Prisirinkome duonos, morkų ir išėjome į plačius laukus. Bet arkliai gal išsigando tokio žmonių būrio, ar tiesiog nebuvo alkani, nes mums taip ir nepavyko jų prisiviliot skanėstais. Bet mes nenuliūdome ir nusprendėmė sulošti krepšinį. J Oj, kaip smagu buvo: dauga juoko, taiklių ir netaiklių metymų. Ir taip nespėjome net susivokti, o jau vakaras. Teko ruoštis kelionei atgal.
Dabar, besidalinant su Jumis tos dienos įspūdžiais - plačiai šypsausi. Kodėl? Nes buvo begalo smagu ir gera atitrūkti nuo kasdienybės ir pabūti su žmonėmis, su kuriais mane sieja ne tik bendra veikla - savanoriavimas, bet daug daugiau. Dar karta pasitvirtino taisyklė, kad darydamas gerą, susilauki atsako ir gauni tiek pat, ar net daugiau. Ir nors praėjo vos kelios dienos po mūsų išvykos, bet aš jau su nekantrumu laukiu kito mūsų susitikimo.
 
     
Komentarai
Komentarų nėra
Komentarų rašymas
Vardas / Slapyvardis*
El.paštas
Komentaras*
code image * 
* būtini laukai